19/10/2025
Ne, Remigijau, jūs nebūsite ledlaužiu.
Tam, kad pralaužtum ledą, reikia krypties ir šviesos. O jūs neturite nei vieno, nei kito.
Kai Vytautas Landsbergis gimtadienio proga rašo apie paprastus, bet tikrus dalykus - gyventi teisingai, neimti svetimo cento, mylėti artimą ir Tėvynę - jūs tuo metu raginat „stumti konservatorių dumblą“.
Bet juk dumblas visada mato tik kitų dugnus. Savęs veidrodyje nemato.
NA su Remigijum Žemaičaičiu nėra jokia aušra. Tai drumzlinas užutekis, kuriame plūduriuoja visos šalies nuoskaudos, sąmokslai ir „nuskriaustųjų“ fantazijos. Tas pats senas naratyvas - mes prieš juos, liaudis prieš elitą, tiesos kovotojai prieš sistemą.
Tik šį kartą „liaudis“ kalba kremliaus argumentais, o „tiesos kovotojai“ netyčia tampa informacinės pelkės garais.
Ledlaužiai griauna ledą, ne valstybę. Jie kelia žmones į viršų, ne tempia į dugną.
Todėl ne, Remigijau - jūs ne pralaužiate, jūs drumščiate.
Ir ta „aušra“, apie kurią kalbate, vis labiau primena ne saulės patekėjimą, o vakaro miglą, kurioje tiesa grimzta drauge su garbės likučiais.
