17/07/2025
Žiūriu tiesiai į reljefą apklojantį kelią. Tai vienas tokių organiškų ir natūralių maršrutų, visiškai priešingai nei lygios ir kliniškos autostrados. Nuleidžiu žvilgsnį į ciferblatus. Centre dominuojanti apsukų rodyklė primena, kad automobilis subrandintas lenktynėms. Pajudu iš vietos. Opozicinis šešių cilindrų variklio garsas nesumaišomas su niekuo kitu ir vertas bet kokios nuodėmės. Automobilis reaguoja į visas komandas geriau nei komisaras Reksas. Niekas neteikia tiek džiaugsmo posūkiuose kiek 911. Ankstyva paauglystė, Porsche Unleashed, Cote d’Azur ir raudonas 911.
Bandant atkasti, kur prasidėjo žavesys Porsche ir panašu, kad viskas veda į Need For Speed: Porsche Unleashed. Tai mano mėgiamiausias ir, ko gero, sunkiausias visų laikų Need For Speed. Kaip galima suprasti iš pavadinimo, tai vienos markės lenktynių žaidimas. Geriau pagalvojus, tai turėjo būti receptas visiškai nesėkmei: Porsche iki to laiko gamino tik kelis sportinius modelius, kurių daugelis ir atrodė beveik identiškai. Visgi man tai turėjo priešingą poveikį. Porsche tapo viskas, ko reikia ir savaip įsimylėjau kiekvieną modelį. Bet, nors visi Porsche yra lygūs, vieni yra lygesni nei kiti. Žinoma, kalbu apie 911. Ypač apie Mezger’io varomą, paskutinį oru aušinimą ir klasikinio kėbulo Šventąjį Gralį – 993.
Jei visi šitie skaičiai nėra aiškūs, tai 993, Porsche kalba, yra 911 modelis gamintas nuo ’94 iki ’98. Šis konkretus modelis yra Carrera 2 kupė su ant užpakalio kabančiu 3.6 litro varikliu ir ganėtinai tiksliu, RS imituojančiu apdailos paketu. Tik šitas ženkliai garsesnis ir su 996 GT3 dramblio ausies sėdynėmis. Tiek sausų žinių ir užtenka, kadangi internetinio turinio pertekliaus ataka Porsche temomis jau ir taip yra tiek pat atgrasinti kaip Jazzu koncertai. Visa tai, atrodo, kiek keičia Porsche įvaizdį ir markė tampa vis labiau ekskliuzyvinis klubas besijaudinantiems apie spalvas ir komplektacijas, o ne automobilių naudojimą. Net ir ištisos dienos skaitymo ir sėdėjimo internete neparuošia emociniam antplūdžiui pirmą kartą atsisėdus prie oru aušinamo 911 vairo.
Nostalgija ir deja vu suveikia pirmiausiai. Viskas iki skausmo pažįstama, nors niekada nesu net važiavęs su 911. Mintimis grįžtu į Porsche Unleashed laikus. Nežinau, ar tai parodo, koks pažangus tai buvo žaidimas, ar kiek sužalota psichika nuo begalinių naktų nagrinėjant šiuos modelius. Bet kokiu atveju, tai pasimatymas su svajone. Baisu, kad tai netaptų košmaru.
Vakare raudonas 911 negali atrodyti geriau. Pirmas įspūdis – dviprasmiškas. Viena vertus, esu pasitinkamas nuostabiai preciziškos vokiškos kokybės detalių ir tikslumo. Kita vertus, automobilis jaučiasi daug senesnis nei yra. Labiau septyniasdešimtieji nei devyniasdešimtieji. Ropščiantis vidun į tokį sužemintą ir kietais lopšiais aprūpintą 911 praverstų ir jogos pagrindai. Viduje dar viena staigmena: vairas gyvena kitoje gatvėje nei pedalai. Pastarieji taip pat pritvirtinti prie grindų ir juda labiau tiesiai, ne kaip dauguma, lanku. Jaučiu, jog būčiau labiau komforto zonoje jojant ant dramblio.
Pradėjau panikuoti, kad visos mano svajonės tuoj subliukš, bet visa ši savotiška ergonomika pradėjo derėti ir atrodyti logiška. Jautiesi ne sėdintis 911, o jo apsuptas. Jis lengvas prisijaukinti ir veikia kaip rankų ir kojų tęsinys. Pradedant nuo vairo – nuostabus, sunkus, tikslus, informatyvus ir akimirksniu tampa geriausių jaustų vairų automobilyje sąrašo viršuje. Pavarų svirtis tiksliai suderinta su sankaba ir visų judesių greitis visiškai pritampa prie variklio apsukų pasikeitimo. Netgi heel-toe’inti yra stebėtinai lengva. Gal ir rekomenduotina, kadangi kiekvieno apsukų pasikeitimo ir variklio sugriaudėjimo norisi kuo daugiau.
Mėsingas variklis nusipelno savo atskiros pastraipos. Sukimo momentas juntamas nuo pat žemų sūkių ir, atvirkščiai nei tikėjausi, daug galios visame diapazone ir ypač viduryje. Tai nėra vienas iš tų variklių, kuriuos būtina tempti už sprando iki pat raudonos zonos, kad atsiskleistų. Aišku, jis nėra itin galingas šiems laikams, išgvildena apie 200 su centais kilovatų. Nepaisant to, yra piktas ir žaibiškai reaguojantis. Išmetimo garsas verčia nusipurtyti. Darbas nėra tolygus ar švarus. Garse juntamos vibracijos, sproginėjimai ir negalėjimas nustygti vietoje. Net įdomu įsivaizduoti, kaip devyniasdešimtaisiais toks spektaklis praūžęs pro pensininkus su Eskortu galėjo užtikrinti kelionę į priimamąjį pasikeisti širdies stimuliatorių. Na ir geriausia, prie to prisideda įsiurbimo garsas. Oro paėmimui esant tiesiai už nugaros, kriokiantis iš skausmo oras traukiamas į variklį skamba labai vokaliai.
Nutaikius apvalius žibintus į gerą vingiuotą kelią patirtis tampa tikrai svajinga. Lygiai taip pat kaip ir Need For Speed, 911 užburia ir įtraukia. Tai visiškai vienalytė patirtis: kelias, automobilis ir tu – esate viena. Žinoma, tai subjektyvu, bet man 911 pasirodė geriausias įrankis vairuotojui. Kaip Prius yra idealus Bolto įrankis, taip 911 yra ideali tarpinė tarp vairuotojo ir kelio. Tiksliai iki to momento, kai viskas tampa siaubingai negerai. Ironiška, kad 911 yra kaip draugiškiausias pasaulyje kovinis pitbulis. Tai saldžiausias kompanionas iki kol jums nukąs koją. Už sukibimo ribų, 993 yra šaltakraujiškai negailestingas. Įvažiavai vienu kilometru per valandą per greitai ir priekis nebeturi jokio sukibimo ir net nebandys sukti. Slysta galas, geriau pradėti žegnotis, nes, kad ir ką darysite su valdikliais, veikiausiai situaciją tik pabloginsi.
Keista, bet net ir tai negąsdina. Matyt tai 911 įtaigumo pasekmė. Tai automobilis su daug veidų ir jiems pažinti reikia laiko. Sunku patikėti, jog po tiek metų svajonių ir iškeltų lūkesčių, 993 sugebėjo net visą tai perspirti. Porsche bendruomenės šiais laikais yra sunkiai toleruojamos, kur kalbos apie komplektacijas ir spalvas stipriai užgožia tikrus šių automobilių malonumus. Kita vertus, 911 yra išties tokie geri, jog sugeba užkurti tokį kultą. Nors dienos gale man visa tai visai nerūpi. Svarbu tai, jog 993 kartos 911 yra vienas geriausių vairuotų automobilių. Visiškai pasimatymo vertas herojus, pranokstantis visus vaikystės lūkesčius ir atrakinantis prisiminimus, kaip lekiu raudonu 993 žiūrėdamas į kaistantį lempinį monitorių. Žinant, kaip pavojinga yra judinti vaikystės ideologijas suprantu, kad didesnės pagyros 911 net nesugebėčiau duoti.
Kontribucijos autorius: Kristis Balčiūnas
